BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Apie Login2011

Manau daug kas iš jūsų girdėjote (ir daug kas apsilankėte) kovo 17 - 18 dienomis praūžusioje konferencijoje Vilniuje Login2011. Aš irgi ten buvau, pranešimų klausiau ir kavą už dyką gėriau. Kiekvienais metais vis norėdavau apsilankyti, bet atsirasdavo svarbesnių reikalų, ir štai pagaliau šiais metais prisiruošiau. Nežinau kaip pavykdavo praeitų metų konferencijos, todėl lyginti su šių metų kaip ir negaliu. Galiu tik papasakoti, kas man patiko, o kas ne.

Taigi man patiko:

- parinkta konferencijai vieta. Šiaip neįsivaizduoju, kaip tokio masto konferencijos galėtų vykti kur nors kitur, nei Vilniaus Litexpo parodų rūmuose. Čia yra daug erdvės, puikiai sutvarkytos salės įvairiems pranešimams, patogus parkingas ir dar kartą - labaaai daug vietos.

- buvo atsižvelgta į tai, kad kadangi tai konferencija apie internetinę virtuvę, jos naujovę ir aplamai gyvavimą, buvo apsirūpinta vietomis tiems, kurie be savo kompiuterių negali gyventi - patogūs pufikai, numesti prie elektros lizdų. Ant tų pufikų chebra pastoviai sedėjo ir niekam nemaišydami galėjo rašyti iš vietos savo blogus ar dar balažin ką daryti su savo kompiuteriais.

- visos konferencijos ir pranešimai vyko maždaug toje pačioje vietoje. Nereikėjo kursuoti kilometrus nuo vienos salės prie kitos. Visos buvo gražiai išdėstytos.

- Zebros daroma akcija atrakcija zebra3D. Nuspalvino dalyvių įamžinimą nuotraukose savaip - smagu buvo užsidėti 3D akinius ir nuėjus į antrą aukštą pamatyti antrą save nuotraukoje per visą sieną.

- Cofee_Inn savo dalinama kava ir twitter pranešimais pažadindavo rytais. Ir kava buvo skani ir labai vietoje :}

- smagu, kad Login organizatoriai pasirūpino savo dalyviais iš anksto, nereikėjo niekur nieko ieškoti, viskas buvo sudėta į Login2011 maišelius, kuriuose buvo galima rasti visko, pradėdant mineralinio vandens buteliuku ir baigiant rašikliais su Login atributika.

Kas man nepatiko:

- pranešimai buvo išdėstyti kvailai. Kartais pasitaikydavo, kad vienu metu visose trijose salėse vyko visi įdomūs pranešimai, o po to kitą valandą asmeniškai man (kiek mačiau šiaip slankiojančių be darbo, tai susidarė įspūdis, kad ne tik man) nei vieno įdomaus. Tada gaudavosi riebus valandos tarpas, kuris šiaip neprailgdavo, nes turėjau puikią kompaniją, bet jei būčiau atėjusi viena, būtų tekę panuobodžiauti.

- organizatoriai pasirūpino tik konferencijų programa, bet visai pamiršo paminėti ir kur nors užrašyti tokius dalykus, kaip pavyzdžiui kur dalyviai galėtų per pietų pertraukas pavalgyti. Arba mes buvome žiopli arba žabali, bet valgyklą radome tik antrai dienai įpusėjus ir tai netyčia. Aišku po to pamatėme, kad prie jos durų buvo ženklas “kavinė”, bet pro jį buvome praėję šimtus kartų ir pastebėjome tik tada..

-salių padalinimas. Omnitel salėje, kuri buvo pagrindinė ir didžiausia, vyko tik tam tikros rūšies pranešimai (garsūs dėdės pranešėjai), nors ne visi jie buvo įdomūs ir pritraukdavo daug klausytojų, o pavyzdžiui mažesnėse salėse, kur šnekėdavo ne tokie garsūs pranešėjai, bet žymiai įdomiau, susiburdavo krūvos žmonių ir prie durų susidarydavo eilės ir niekas netilpdavo.

Man asmeniškai patiko tik keli pranešimai. Aralo Balkano pasakojimas (kitaip ir nepavadinsi) su trenksmu pradėjo pirmąją renginio dieną. Visi atkuto ir sujudo jo dėka. Deja neilgam. Po to sekė įdomus Peter Sunde pranešimas (šiaip nebūtų toks įdomus, jei ne pranešėjo asmuo, tiesa?) ir pirmojoje dienoje kaip ir viskas. Stengėmės nueiti į visus, kiek įmanoma, kad nesusidarytų tarpų, bet tai buvo įmanoma padaryti tik pirmąją dieną.

Antroji diena nuvylė. Buvau tik keliuose pranešimuose pilnai nuo pradžios ligi galo, jų buvo du tiesą pasakius - Marco Sands pasakojimas apie muziejus ir jų internetines pastangas pritraukti kuo daugiau lankytojų ir Vee bei Mamanios improvizuotas šou apie Mashup’us, kuris tikrai atpalaidavo ir jų besiklausantys šokinėjo ant kėdės tikrąja to žodžio prasme. Visą dieną praleidome  šnekučiuodamiesi ir  vaikštinėdami po konferencją, trumpam užsukdami į vieną kitą salę, bet ilgai neužsibūdavome - neužkabino niekas paprasčiausiai.

Šiaip tikrai nesigailiu, kad pasiįvairinau dienotvarkę per tas dvi dienas, išbraukusi beveik viską, kas joje yra kas dieną ir leidau sau dvi dienas pilnai atsipalaiduoti. Kad ir kas buvo blogai, buvo ir dalykų padarytų gerai, todėl su malonumu lauksiu kitų Login metų!

p.s. Čia tik pastebėjimai, kurie išliko galvoje po kelių dienų. Viską, ką jaučiau, užuodžiau ir galvojau gyvai galima buvo perskaityti mano twitter. Kaip ir daugelio kitų dalyvių :}

Patiko (1)

Rodyk draugams

komentarai (13) to “Apie Login2011”

  1.   Satrapas
    Kovas 19th, 2011 | 13:03

    O tai čia yra kokia nors RSS prenumerata ar aš kušlas jau visai?

  2.   garbanota
    Kovas 19th, 2011 | 13:13

    Net nebūčiau pagalvojusi, kad mano rašliavą kažkas norės prenumeruotis į savo reader’ius :}

  3.   Karolis
    Kovas 19th, 2011 | 13:13

    Satrapai, lintu.blogas.lt/rss

    Praeitais metais vyko siemense, vietos pakako irgi, tačiau litexpo man labiau patiko. o programos sudėliot taip, kad visiems būtų įdomu turbūt neįmanoma :-) tikiu, kad ne ‘na ura’ išmetė pranešėjus, o buvo apie tai daug galvota.

  4.   Satrapas
    Kovas 19th, 2011 | 13:45

    Ačiukas, Karoli. Garbanota, na užsiprenumeravau, tai rašyk dabar dažniau :)

    [WORDPRESS HASHCASH] The poster sent us ‘1084491550 which is not a hashcash value.

  5.   garbanota
    Kovas 19th, 2011 | 13:52

    Aš ir nesakau, kad nebuvo apgalvota, kad renginys paruoštas atmestinai ar kad pranešėjai parinkti šiaip sau (tipo kas “pasirašė” pačiulbėti, tą ir paimam). Tiesiog trūko kažko tiems pranešimams ir viskas.

  6.   Karolis
    Kovas 19th, 2011 | 14:10

    ne apie pranešėjus aš, o apie programą ir išdėstymą. šian biški kitaip mano smegenai veikia, blogai gal išdėsčiau mintį.
    dar apie savo simpatiją su ipadu neparašei.

  7.   garbanota
    Kovas 19th, 2011 | 14:22

    ” tikiu, kad ne ‘na ura’ išmetė pranešėjus, o buvo apie tai daug galvota” :P ?
    Simpatulka su ipadu buvo visiems simpatulka su ipadu. Pastebėdavai jį pirmiau nei aš. Tai kam iš mūsų tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio - tau ar man? :))
    Apie programą jau sakiau ir pasikartosiu - nebuvo ji sudeliota gerai. Pats su manimi sedėjai ir kartu svarstėme, kur eiti. Kartu su manimi sedėjai, kai nebuvo kur eiti, NES buvo tikrai tokių momentų, kai klausytis nebuvo ko. Žodžiu, čia yra tiesiog mano nuomonė ir aš žinau, kad ten viskas buvo apgalvota ir dar geriau žinau, kad visiems neįtiksi.

  8.   Karolis
    Kovas 19th, 2011 | 16:31

    ko tu čia ginčijies su manim, gi pritariu aš tau. tik sakau, kad neįmanoma taip padaryti, kad būtų visiems įdomu ir viską paklausyt galima būtų.

    dėl citatos, „išmetė“ keičiam į „išmėtė“.

  9.   garbanota
    Kovas 19th, 2011 | 23:04

    Nieko aš nesiginčiju, čia tu su manimi ginčijiesi. Aš tiesiog pagrindžiu savo mintį, kad programa nebuvo gera!

  10. Gegužė 20th, 2013 | 05:25

    Žvilgsnis į apaštalų Petro ir Povilo arkikatedrą-baziliką, kuri yra didžiausia gotikos stiliaus maldykla Lietuvoje. Viduje daug meno kūrinių, ir vienuolika Mykolo EI viro Andriolio (1836—1893) paveikslų, kuriuos nupaišė 1890—1891 metais. Jis 1863 m. dalyvavo lietuvių sukilime prieš rusus, buvo penkeriems metams ištremtas. M.E.Andriolis iliustravo Adomo Mickevičiaus „Poną Tadą”, „Konradą Valenrodą”. Sukūrė ir kitokių paveikslų lietuviškomis temomis.

  11. Liepa 7th, 2013 | 01:57

    Tačiau už architektūrinius paminklus ir parodas man žymiai įdomiau buvo aplankyti Ten gyvenančius draugus lietuvaičius. Daugelis iš jų išvažiavę yra plius minus prieš dešimtmetį ir jau nebegyvena susigrūdę po kelias šeimas poros kambarių butuose. Kai kurie draugai turi gerus darbus, pasiėmę paskolas ir nusipirkę namus, vaikus leidžia į angliškas mokyklas - susitvarkę gyvenimus. Maloniai nustebino, kad daugelyje šeimų mamos nedirba, rūpinasi vaikais, namais, o vyrai vieni pajėgūs išlaikyti 5 asmenų šeimas. Susidarė įspūdis, kad ten auginti vaikus yra žymiai lengviau tiek finansiškai, tiek lavinimo prasme - žymiai daugiau galimybių juos leisti į įvairius būrelius. Emigrantai gal jau įprato, bet man vis dar neįprasta ir nelabai miela, kai lietuvių tėvų vaikai tarpusavy kalba angliškai. Na, tai tarsi savo tapatybės praradimas, o gal tiksliau tariant, naujos savo tapatybės atradimas, kai vaikai save laiko ne lietuviais, bet anglais… Dar viena liūdna gaida yra tai, kad nepaisant visų teigiamų pokyčių ne vienas guodėsi vienatve, izoliacija, kad neturi artimų ryšių su draugais, o anglai per daug uždari, kad su jais galima būtų artimai susibičiuliauti.

  12. Rugpjūtis 23rd, 2013 | 09:55

    -salių padalinimas. Omnitel salėje, kuri buvo pagrindinė ir didžiausia, vyko tik tam tikros rūšies pranešimai (garsūs dėdės pranešėjai), nors ne visi jie buvo įdomūs ir pritraukdavo daug klausytojų, o pavyzdžiui mažesnėse salėse, kur šnekėdavo ne tokie garsūs pranešėjai, bet žymiai įdomiau, susiburdavo krūvos žmonių ir prie durų susidarydavo eilės ir niekas netilpdavo.

  13. Lapkritis 22nd, 2013 | 14:29

    Taigi, nauja grupės sudėtimi (nors merginos ir tos pačios, tačiau dviejų nebėra) „Mokinukės“ toliau žengė muzikos keliu. Ir kuo toliau, tuo labiau nebepanašėjo į mokinukes. Pasirodė pranešimai spaudoje, internete, jog merginos pradėjo bendradarbiauti su žinomu šalies stilistu bei dizaineriu, ir kad netrukus sulauksime dar daugiau pokyčių. Iš tiesų, po kiek laiko, Nidoje vykusiame koncerte, „Mokinukės“ į sceną lipo jau naujai apsirengusios. Manau, naujoji apranga tikrai pribloškė mados kritikus ir, ko gero, jie nebeturėjo ką pasakyti prieš. Juodos, lengvai krentančios suknelės, šviesios kojinės virš kelių, Kristinos kelį puošiantis juodas raištis, merginų kaklus puošiantys akcentai – tai tikrai nustebino ir daug mačiusius. Pasikeitusios šukuosenos, pakirpti plaukai – visiškai naujos „Mokinukės”! Neskaitant išvaizdos, tame koncerte išgirdome ir naują dainą, pavadinimu „Melagis“, kurią „Mokinukėms“ sukūrė žinomas šalies dainininkas, grupės „Delfinai“ lyderis Stano. Taigi, kuo toliau, tuo daugiau naujų dainų galėjome išgirsti grupės archyve. Po kelių mėnesių merginos pateikė dar dvi naujas dainas „Meluok,meluok“ bei „Tą vakarą“. Netrukome pastebėti, jog „Mokinukių“ pasirodymų padaugėjo, jas galėjome pamatyti kiekviename renginyje, daugelyje per televiziją rodomų koncertų, Kalėdiniuose bei Naujametiniuose koncertuose jos taip pat buvo pakviestos dalyvauti. Daugelio gerbėjų galvose pradėjo kirbėti mintis, jog netrukus turėtų pasirodyti ir naujasis „Mokinukių“ albumas. Visi jo be galo laukė, norėjo pamatyti dar didesnius merginų pokyčius ne tik aprangoje, bet ir muzikoje. Nerimaudami, gerbėjai klausinėjo „Mokinukių“ kada gi išvysime naująjį albumą, ir po ilgo laukimo, prieš kelias dienas, dienos šviesą išvydo ketvirtasis „Mokinukių“ kompaktinis diskas „Noriu Būt Laisva“. Ne vienas netruksite pastebėti, jog tai žodžiai iš grupės dainos „Užrakinta – surakinta“.

Rašyk komentarą