BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Parodykim, ką turim

Prieš kelias dienas bevartydama savo reader’į užkliuvau už šio įrašo. Kadangi aš pati esu labai smalsi ir mano manymu tai yra super idėja, nusprendžiau, kad galima būtų pravesti kažką tokio panašaus ir čia, blogerių erdvėje.

Visiems, kas tingi spausti ant to mažyčio paryškinto žodelio, galiu paaiškinti, apie ką aš kalbu. Tiesiog jūs paimat savo tašę/kuprinę/rankinę ir išvertę jos turinį ant grindų/lovos/stalo nufotografuojat ir parodot visiems mums, ką kartu su savimi nešiojatės kas dieną. Šitas dalykas yra labai plačiai paplitęs visame pasaulyje, todėl tai tikrai nėra kažkokia naujiena. O aš šia akcija noriu tai atgaivinti ir Lietuvoje (kad ir kokiu mažu mastu tai gausis).

Taigi, skelbiu naują blogerių akciją Every Day Carry!

Kad būtų paprasčiau susirasti vieni kitus, palikit komentarą į savo blogo įrašą tame bloge, kuriame šį dalyką pamatysite.

Mano Every Day Carry

Mano Every Day Carry

Rodyk draugams

Putino nuodėmės(?)

Nesenai “Esquire” žurnalas vyrams (bet jis patinka ir moterims) parašė straipsnį apie įvairias Putino nuodėmes. Mūsų mielasis 15min.lt nusprendė, kad čia gera idėja jiems užkišti savo eterį ir tą straipsnį nukopipeistino. Gavosi eilinis niekalas, bet ne tas mane papiktino.

Aš nežinau, arba “Esquire” yra per daug taktiški ir jiems nesinorėjo daryti ažotažo, arba kvaili, arba naivūs, arba ir tokie ir tokie. Tos išvardintos vadinamos nuodėmės skamba tikrai juokingai. Kad ir pavyzdžiui (pasinaudojant mūsų minutėmis) įvairūs eismo taisyklių pažeidimai, paskraidymai su sraigtasparniu ne laiku ir ne vietoje, lankymaisi erotiniuose šou (vargšė Liudmiločka, tikriausiai jai tas nepatiko) ir taip toliau. Stipriausiai nuskambėjęs nusikaltimas buvo tikriausiai berniuko prabloškimas automobiliu (ir tai įtartinai netikroviškas).

Dėmesio klausimas: ar administraciniai pažeidimai yra svarbesni nei politiniai nusikaltimai (ar net baudžiamieji?). Ar nusikaltimų rūšis yra iš viso nesvarbi, jei esi Putinas?

O gal “Esquire” nusprendė, kad per Putino prezidentavimo metus paslaptingomis aplinkybėmis dingę ar tiesiog plačiai visuomenei matant vidury dienos nužudyti žurnalistai (tie žurnalistai, kurie piktai atsiliepdavo apie Putiną ir jo žygius) yra ne nusikaltimas? Arba valymas ne tik žurnalistų, bet ir šiaip nepageidaujamų personų, pavyzdžiui visiems gerai žinomas ir jau rusų tautos didvyriu spėjęs tapti Michajilas Chodorkovskis, kurį vargšelį Putinas įkišo ilgam į kalėjimą už nieką (ak taip, pavogtą naftą (taip ir įsivaizduoju, kaip tas gražus vyrukas su akinukais iš kokios kolonkės vidury nakties patyliukaispaslapčia naftą pumpuoja)) ir to net neneigia. Aišku dabar galima prikibti, kad straipsnyje buvo rašoma apie konkrečius nusikaltimus, kurie yra asmeniškai pripaišyti ir neginčijami, bet juk žymiai įdomiau būtų pašnekėti apie tuos, kurie irgi ne paslaptis, tik niekas niekur jų neužfiksavo, tiesa? Taip pat būtų visai smagu, jeigu būtų koks nors įstatymas, draudžiantis leisti kvailus įstatymus (čia temai apie tai, kaip Putinas nusprendė, kad bausti jo šiukštu negalima ir išleido įstatymą, teisiškai tai reglamentuojantį), bet deja tada liktume visai be įstatymų.

Taip, aš tikrai nesu pati didžiausia Rusijos politikos mylėtoja ir tikrai nesuprantu to dvigalvio slibino fenomeno. Bet jis kažkaip laikosi ir laikykis tol, kol nebus iš pagrindų pakeista visos šalies valdymo forma (o to tikrai nebus).

Belieka tik pasimelsti už vargšelius žurnalistus, tai juk pati pavojingiausia profesija Rusijoje…

Rodyk draugams

Apie neteisybę

Prieš keletą dienų pakliuvau į ganėtinai nemalonią situaciją universitete.

Situacija tokia:

Vieno dalyko viena dėstytoja nenorėjo prileisti (ir neprileido) manęs prie egzamino vien dėl to, kad aš jai nepatikau. Tiesiog sena močiutė (kuriai, beje, labai senai laikas į pensiją, bet tas niekam nerūpi) nusprendė, kad bendrauti ji su manimi nenori, kad aš dėl kažkokių, tik jai žinomų, priežasčių esu blogas žmogus ir nesu verta jos dėmesio. Buvau ignoruojama nuo pat pirmos paskaitos ir visą pusmetį, bet per daug neėmiau to į galvą (senas žmogus juk, kam nervinti), kol galiausiai manęs neištiko šita neteisybė. Priedo dar buvau iškeikta.

Pasekmės - iš dangaus ant galvos nukritusi skola ir kelioms akimirkoms pakrikę mano nervai.

Šokui praėjus nusprendžiau pasidomėti, ką man daryti toliau. Žinau, kad galima kreiptis ten ir šen, pateikti įvairius skundus, prašymus ir apeliacijas, bet man tiesiog pasidarė įdomu - ar tokie panašūs dalykai yra reglamentuoti universiteto studijų tvarkoje? Visgi ne. Daug kalbama apie nuobodžią kasdienybę ir dar nuobodesnį nūdieninį administracinį gyvenimą, bet daugiau nieko.  Užtat aptikau labai įdomių dalykėlių universiteto etikos kodekse. Mano situacija atskleidžia visą puokštę nekorektiškų dėstytojos pažeidimų:

4. Dėstytojas ir darbuotojas, pripažindamas Etikos kodekso nuostatas ir pripažindami svarbiausias vertybes – kolegiškumą, saviraišką, profesinę kompetenciją, pagarbą kitokiai nuomonei, įsipareigoja:

4.3. visada veikti protingai ir teisingai, nepiktnaudžiauti jam suteiktomis galiomis;

4.4. būti nešališkas ir neturėti asmeninio išankstinio nusistatymo priimdamas sprendimą;

4.10. elgtis sąžiningai administravimo, studijų ir mokslo veikloje;

4.13. elgtis nepriekaištingai, būti mandagus, malonus, paslaugus ir tvarkingas;

4.15. būti tolerantiškas nuomonėms ir įsitikinimas, pagarbiai elgtis su Universiteto bendruomenės nariais, studijuojančiaisiais ir kitais asmenimis;

6. Universiteto bendruomenės narys, bendraudamas su studijuojančiaisiais, įsipareigoja:

6.1. nediskriminuoti Studijuojančiųjų kalba, veiksmais ir akademiniu vertinimu dėl amžiaus, lyties ir lytinės orientacijos, negalios, išvaizdos, rasės ir etninės priklausomybės, religijos ir įsitikinimų;

6.2. nediskriminuoti Studijuojančiųjų dėl dalyvavimo politinėje, visuomeninėje, kultūrinėje ir sporto veikloje;

6.3. viešai nereikšti savo simpatijų ir antipatijų studijuojantiesiems, vienodai gerbti visus studijuojančiuosius, piktavališkai nesišaipyti iš studijuojančiųjų žodžiu arba raštu išreikštų minčių;

6.4. sąžiningai vertinti studijuojančiuosius pagal jų žinias;

Bet kaip spręsti tiksliai problemas, kodekse nereglamentuota.

Turėtų būti uždrausta laikyti dėstytojus savo darbo vietose prasidėjus jų pensijiniam amžiui, nes ne paslaptis, kad kai kurie iš jų su amžiumi tiesiog išprotėja, o kentėti ir spręsti susidariusias dėl tokių dėstytojų problemas tenka patiems studentams. Deja patys universitetai nelabai nori gilintis į konfliktiškas situacijas.

Rodyk draugams

Apie pamiršimus

Aš visada pamirštu viską, kas yra svarbu. Tai lyg kokia įkyri liga, kurios niekaip neišeina atsikratyti (prilyginčiau gripui - kad ir kiek kovotum, nugalėjus vis tiek jautiesi kažkaip suknistai).  Pavyzdžiui vakar pamiršau, kad turiu konsultaciją universitete, bet prisiminiau, kad manęs laukia kava kitam miesto gale (čia irgi svarbus dalykas visgi, ne?). Niekaip negaliu įsiminti PIN kodų, telefono numerių (su skaičiais man aplamai nesiseka), draugų gimtadienių. Tada tenka galvoti kvailus pasiaiškinimus arba raudonuojant sveikinti vėliau su žodžiais “Nemanyk, kad pamiršau, tiesiog buvau labai užsiemusi..”. Taip pat jau esu pripratusi dažnai vėluoti į darbą, nes pastoviai pamirštu kada man laikas pasirodyti. Esu prakeikta ir ant durų rakinimo (niekada neprisiminsiu, pasukau raktą spynoje ar ne).

Užtat visada įsiminsiu kaip buvo apsirengusi mergina, sėdėjusi šalia manęs autobuse. Kur mačiau vienokį ar kitokį dalyką, kaip jis tiksliai atrodė ir kiek kainavo. Atsimenu visas batų ir drabužių parduotuvių pavadinimus ir nemirksėdama galėčiau išvardinti koks jų interjeras ir kur guli vienokia ar kitokia prekė. Ir dar daug krūvų visokių nereikšmių, kurios susiguli ir nepasimeta galvoje niekada.

Ir dabar pagalvojau - kaip būtų gerai, jeigu mes gebėtume užprogramuoti tam tikrus dalykus, kad jie užsimirštų akimirksniu ir negalėtų kamuoti. Aš su mielu noru norėčiau nebegalvoti apie jokias krizes, brangius šildymus, kylančias kainas, susiraukusius žmones autobusuose, nelemtą politiką ir atomines bombas. Pasilikčiau galvoje tik tą, kas tikrai gražu, pavyzdžiui kad ir tą manęs laukiančią kavą kitame miesto gale.

Šiuo tokiu praktiškai naujametiniu įrašu (pirmas šiais metais, dar galima kalbėti apie palinkėjimus) ir norėčiau visiems (ir sau tuo pačiu) palinkėti, kad išmoktume pamiršti viską, kas yra nemalonu. Gal taip ir atrasime būdą paversti naujus išaušusius metus pirmais gerais išaušusiais metais.

Rodyk draugams