BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Apie žurnalus, arba atsikratau dar vieno įpročio

Turiu labai šlykštų įprotį pirkti visokius šūdžurnaliūkščius, kurie nėra skaitomi, o tiesiog perverčiami. Kiekvieną savaitę (šūdžurnaliūkščiai dažniausiai išeina kartą per savaitę) pati nė nepastebiu, kaip parduotuvėje pasuku į spaudos skyrių ir pagriebus kokį parsinešu namo. Kaip pavyzdį galima būtų įvardinti tokius žurnalus (oi, šūdžurnaliūkščius) kaip “Gala” ar “Žmonės”.

Dažniausiai tokie leidiniai oficialiai save vadina “žurnalais apie žmones” arba “didžiausio tiražo savaitraštiniais žurnalais apie žmones Lietuvoje”, o viršelyje puikuojasi kokia nors save gražia laikanti lietuviška (arba nelabai) mergaitė. Turinys irgi iš esmės vienodas - krūvos nuotraukų, dar daugiau krūvų reklamų ir labai mažai teksto. Sėdžiu ant sofutės ir šalia ant stalo guli keletą tokių egzempliorių - kam aš juos perku? Kodėl jie aplamai yra taip masiškai perkami žmonių, nors ir laikomi visišku niekalu?

Pirmas šovęs atsakymas - nes visiems įdomu, kaip gyvena kiti. Vieni, pageidautina, kad būtų turtingi ir gražūs, pasakoja, koks jų gyvenimas yra nuostabus, o kiti, kuriems pasisekė žymiai mažiau, tuos paistalus skaito ir dar labiau savęs gailisi. Arba kad ir paprasčiausio smalsumo vedami - juk visai įdomu žinoti, su kuo miega Švedijos princesė, tiesa? Ir šluoja žmonės juos iš lentynų ne pastebėdami, kad su kievienu mėnesiu ir taip vargano teksto juose vis mažėja, o kainos vis didėja.

Aš asmeniškai užsikabliavau ant jų darbe. Lyg ir savotišku (ir labaaai blogu) ritualu tapo geriant kavą pertraukėlės metu perversti kokį tokį. Bet kai pradėjau pastebėti, kad šiukšledėžėje jų pas mane kas dieną atsiranda daugiau, nei pačių šiukšlių, nusprendžiau susiimti. Taigi nuo šiandien viešai visiems pažadu, kad į savo hate listą įtraukiu ir visokius savaitraštinukus, o vietoj jų pradėsiu skaityti laikraščius ! :}

Rodyk draugams

Apie baltarusus

Skaitydama satyrą naujajame IQ numeryje, užkliuvau už keleto sakinių apie baltarusus:

Gyvena jie toje savo katastrofoje ir per daug nesiskundžia. Priprato. Pasakas seka - ir maži, ir seni, ir opozicionieriai, ir pats pačiausias ūsuotas šaunuolis - tas tai nepralenkiamas - gali pasekti tokių basnių apie pieno upes ir nerūdijančius traktorius, kad kokiam mūsų tapšniui tektų slėptis po pernykščiais lapais.

Aišku galima prisikabinti prie rašymo stiliaus (vietomis jaučiasi, kad ironija ir visas mandrumas taip išspausti patys iš savęs, kad net varva), bet tai juk satyra, tegu. Pats straipsnis iš esmės ne apie mūsų kaimynus gudus (arba belarusus, kaip jie ironiškai vadinami), bet va taip vaizdžiai paminimi ir jie.

Perskaičiau ir pagalvojau - taigi rimtai. Jau ilgokai dirbu pardavimo srityje ir teko ne kartą ir ne du pabendrauti su baltarusais (man juos įvardinti taip labiau patinka). Ar tai prekę pasiūlant, ar Tax Free pildant. Ir nė karto negirdėjau juos besiskundžiant. Dažnai pamini, kaip žmonėms sunku gyventi, kaip Minkse siaučia manjakai ir prievartaujamos mergaitės klubuose, kaip reikia pastoviai važinėti į kaimynines šalis pirkti drabužių, batų ir žaislų vaikams, nes pas juos siaubingai viskas brangu ir nekokybiška, bet visą tai kalbėdami jie pastoviai šypsosi. Lyg nenorėtų, kad besiklausantis pašalietis pagalvotų, kad jiems blogai.

Žinot, kolega, blogai pas mus, liaudis dantis nuo grindų rankioja, bet mylim mes savo šalį, mylim. Ir prezidentą mylim!

Kas dėl prezidento - prieš kelias denas paklausiau vienos gudietės, kokia dabar vidinė atmosfera šalyje, kaip žmonės jaučiasi po rinkimų. Šiaip tik, tarp kitko. Numykė kažką atsakančiai, nusišypsojo ir pakeitė temą. O aš tik norėjau parodyti beveik nuoširdžią kaimynišką užuojautą :}

Nežinau, kaip visą tai įvardinti. Patriotizmas? O gal greičiau idiotizmas? Mūsiškiai verkia ir bėga, verkia ir bėga. O šitie nevykę kaimynai verkia ir sėdi, verkia ir sėdi. Arba kartą per metus (taupo visą laiką tikriausiai) išsiruošia į kelionę šturmuoti baltiškų prekybos centrų. Na, tegu, mums nuo to tik geriau, kai pagalvoji.

Rodyk draugams