BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Lietuva amerikietės akimis

Šį rytą pradėjau sedėdama virtuvėje su arbatos puodeliu rankose ir mintimis, kaip reikės per tokį šaltį važiuoti į universitetą. Dvi dienas niekur neėjau ir galėjau sakyti, kad galbūt visai ir nieko ta žiema, kai ji pajuntama tik žvilgtelėjus pro langą. Šiaip ne taip pasiekiau savo įstaigą (beabejo nušalau viską, kas tik gali nušalti) ir patenkinta, kad ateinančias šešias valandas nereikės lyst lauk, prisėdau patikrinti, kas naujo pasimatė mūsų lietuviškose internetinėse platybėse.

Mano dėmesį patraukė straipsnis (greičiau ir tikriau pavadinti interviu), paskelbtas lrytas.lt. Kalbinama mergaitė - jauna teisininkė, emigrantė iš Baltarusijos ir save vadinanti amerikiete kažkokia A. Rubinstein. Galbūt nebūčiau net ir žvilgtelėjusi (ką jau kalbėt apie perskaitymą), jei ne pokalbio tema - Lietuva jaunos amerikietės akimis. Pagrindinis jos teiginys, kuriuo buvo grindžiama visa kita, skamba taip: Viena savaitė Lietuvoje yra pakankamas laikas, kad galėtum susidaryti deramą įspūdį apie šalį. Po mėnesio ji ima patikti vis mažiau. Po dviejų mėnesių supranti, kodėl tiek daug žmonių iš jos bėga. Esama ne vienos priežasties, kodėl tai sakau. Mentalitetas čia atsilikęs ir homogeniškas.

Aš pati visada sakiau ir pritariau tiems, kurie teigė, kad Lietuvoje vis dar atsilikimas jaučiasi, bet visgi ne taip drastiškai. Negalėčiau teigti, kad mes labiau atsilikę nei pavyzdžiui kokia Lenkija ar kitos Vidurio ir Rytų Europos šalys. O ir bėga žmonės tikrai ne dėl to, kad mentaliteto trūksta, o kad bapkių neužtenka (juk lengviau ravėti Airijoje braškes, nei bandyti susirasti darbą tėvynėje, ania?).

Ypač į akis krinta individualumo ir įvairovės trūkumas.

Nelabai supratau kokį čia individualumą ir įvairovę ji turėjo galvoje, o plačiau neargumentavo. Kiek teko sutikti, girdėti ir matyti, Amerika tikrai nėra ta šalis, kuri pasižymi individualumu. Nebent Appl’us ir Gaga galima laikyti ta įvairove, kurios trūksta Lietuvoje (?). Atrodo, kad ji kalbėtų ne apie dabartinį Vilnių, o apie praeities Vilnių vos uždangai atsivėrus.

Lietuvoje trūksta tokio atvirumo, šilumos ir šurmulio.

Drįsčiau atremti šį teiginį tuo, kad Lietuva yra šiaurinė šalis, mūsų toks mentalitetas, tai ką dabar daryti, kad nesinori bučiuotis gatvėje su visais ir visur. Yra tam tikros ribos, kurias galima vadinti šiokiais tokiais papročiais, kurios būdingos vienoms ar kitoms tautoms. Mūsų būtent toks - šioks toks (ganėtinai sveikas) uždarumas ir susilaikymas nuo bereikalingų emocijų. Ir nereikia to nurašyti kaip minusą šalies nenaudai.

Teko sutikti žmonių, kurie atvirai reiškė panieką tiems, kieno kita odos spalva, taip pat gėjams ir panašiai.

Aišku, kažkada ir pati čia rašiau, kad mes sergame įvairiomis fobijų rūšimis, bet nereikia skanduoti, kad tai būdinga tik mums. Kalbinama mergina šnekėjo ne tik apie Lietuvą ir konkrečiai Vilnių, bet ir apie Rygą bei Taliną. O bent jau Ryga tikrai nepasižymi supertolerantiškumu, užtenka prisiminti jų istoriją apie gėjų paradus. Visa Europa šiuo metu serga savotiška ksenofobijos banga - mes nemėgstam lenkų, lenkai nemėgsta rusų, prancūzai romų ir taip toliau. Bet mergaitė pamiršta tai paminėti ir netgi nusistebi, kaip tai gali pas mus vykti, juk dievaži, XXI amžius.

Žodžiu, kaip visada nieko naujo. Ta pati tema ir tos pačios kalbos, girdėtos jau šimtus kartų. Gal pagaliau kai kuriems turėtų daeiti, kad visas pasaulis yra ne Amerika?

Patiko (2)

Rodyk draugams

komentarai (3) to “Lietuva amerikietės akimis”

  1. Gruodis 5th, 2010 | 22:22

    Didskas pliusas už pastraipą apie šiaurinę šalį, papročius ir uždarumą. Tik dabar supratau, kad būtent taip ir aš galvoju. Niekad to nebuvau suformulavęs. Nei galvoj, nei žodžiu.

  2.   eNyu
    Gruodis 6th, 2010 | 14:42

    Ir visgi palyginant mus su latviais ar juolab estais, tai mes tikrai pabaltijo italai - garsiai šnekam, daug gestikuliuojam, visada patys pirmi reiškiamės. Latviai tylesni, ramesni ir dar uždaresni.

    Kalbant apie tą įvairovę ir atvirumą. Man buvo nemažas šokas, kai atvažiavau gyventi į Rygą, kadangi tikėjausi milijoniniame mieste pamatyti daugiau atsipalaidavimo, saviraiškos ir tolerancijos. Kažkodėl maniau, kad mes po truputį einame link to, ką dabar turi Kopenhaga (tapusi šiaurinės Europos Paryžium), o Ryga turėtų būti dar arčiau to. Bet yra visiškai priešingai - žmonės susikaustę, pilkoki. Kaip mano kolega lenkas pabandė pozityviai nupiešti “laikosi klasikinio stiliaus”, kas mums paprastiems mirtingiesiems reiškia, kad didžioji dalis jų - tuštutės ir gezai (gal jau turim naują žodį ir šitiems?). Grįžus į Vilnių man širdis atsigauna pamačius mūsų jaunimo saviraišką per išvaizdą (nors mūsiškiai turbūt (cituojant tą patį kolegą) tokie labiau ‘pankiški’) ir laisvalaikį. Latviai, pvz. niekur neina. Turbūt dėl to, kad jų pačių valstybė jiems gerokai per brangi.

  3.   garbanota
    Gruodis 6th, 2010 | 14:54

    Aš nežinau kodėl, bet lietuvius esu labiau linkusi lyginti su estais,o Vilnių su Talinu. Visa Europa nuolat Taliną laikė tuo miestu, kuris yra arčiausiai vakarietiško mentaliteto, bet šiuo klausimu pastaruoju metu Vilnius Taliną gerokai veja ir tuoj susilygiuos. Ir šiaip, aš dabar pagalvojau, kad nereikia čia niekur lygiuotis ir per daug to vakarietiško mentaliteto nereikia. Ne vakariečiai mes visgi, turim savo krepšinį, savo požiūrį ir savo galbūt kitiems šiek tiek keistą gyvenimą, bet tas juk žavu :}

    Kaip sakiau, visas pasaulis ne Amerika. Man būtų įdomu paskaityti, ką ta mergaitė šnekėtų nuvažiavus padirbėti į Kiniją.

Rašyk komentarą