BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Apie angliškas knygas

Jau senai nusivyliau lietuviškais knygynais. Galbūt ne kiek knygynais (kai pagalvoji, kuom jie čia kalti), o lietuviškų knygų leidėjais ir pačiomis knygomis. Visos gremėzdiškos, storais lakuotais viršeliais ir kuo ryškesniais piešiniais ant jų. Pagalvoju, kad Lietuvoje knygos skirtos ne skaityti, o pasipuikuoti padėjus kur į lentyną matomoje vietoje. Ar taip turėtų būti? Aišku ne. Knyga skirta perskaityti ir padėti į šalį. Ji turi būti tokia, kurią būtų patogu nešiotis kas dieną, kad būtų pagaminta iš lengvo popieriaus ir nedidelė. Tokio formato knygas mūsų knygynuose sunku atrasti. Ir tai bus nebent vaikiškų komiksų rinkiniai, pigūs rožiniai romaniūkščiai ar detektyvai (ir tai vargu). Kadangi pas mus knygos traktuojamos labiau kaip interjero detalė, tai ir kaina jų atitinkama. Normalios knygos praktiškai be 40 litų neįmanoma nusipirkti (ir tai tai bus mažiausia kaina). O jeigu norisi kelių? Paskaičiavus atšoka fantazija jas iš viso pirkti ir  pati knyga nurašoma kaip prabangos prekė. Todėl ir pradėjau pirkti knygas anglų kalba.

Angliškos knygos atitinka visus patogios knygos kriterijus. Jos yra nedidelės, puslapiai plono popieriaus o viršeliai taip pat popieriniai. Ypač pamėgau “Collins classics” leidyklos knygas (jas galima rasti “Pegaso” knygynuose) - visos mylimiausios pasaulio knygos, išleistos naujai. Klasika, už priimtiną kainą, nei viena knyga nekainuoja daugiau nei 14 litų. Mane ypač žavi knygos minimalistinė išvaizda - paprastas kieto popieriaus baltas viršelis su labai gražiai nupiešta aplikacija ant jo. Šiuo metu mėgaujuosi istorijų rinkiniu apie Šerloko Holmso nuotykius. Taip pat teko pirkti “Oxford world’s classics” leidyklos knygas. Klasikinės knygos, kurių kaina svyruoja tarp 16 ir 20 litų. Tik ši leidykla leidžia rimtesnius kūrinius, pavyzdžiui Šekspyro, Dostojevskio kūrybą.

Dar vienas angliškų knygų privalumas - lavinamos anglų kalbos žinios skaitant. Pastebėjau, kad su kiekviena knyga įveikiu ją vis greičiau, tobulėja skaitymas, išmokstu naujų žodžių. Ir tai yra taip nuostabu skaityti originalą - paties rašytojo parašytą kūrinį, o ne teksto vertimą, kuris gali būti išverstas nelabai kaip ir to net nesužinosi neperskaitęs knygos originalo kalba. Aišku jeigu pirkti rusų autorių knygas, išverstas į anglų kalbą, gali būti šiek tiek keista, bet tai yra privalumas tiems, kurie nemoki skaityti rusiškai, o lietuviškų knygų neįperka (juolab klasikos knygynuose nelabai ir rasi, niekam tie Dikensai neįdomus, kai “Saulėlydžio” knygos ant lentynų knygynuose puikuojasi, ania?).

Pergalvojus visus angliškų knygų privalumus, tikrai lietuviškų knygų pirkti nebesinori. Ir jeigu atsiras daugiau žmonių, galvojančių taip pat kaip ir aš, lietuviškų knygų leidėjai pradės gyventi ne pačius geriausius laikus. Ir elektroninių knygų išpopuliarėjimas jiems reikalų negerina. Taip kad gal jau laikas pradėti galvoti apie tai, kaip derintis prie besikeičiančių žmonių poreikių?

Rodyk draugams

Už ką aš nekenčiu kalbininkų

Aš negaliu pakęsti kalbininkų ir šiaip įvairių filologų, save tokiais laikančių. Tikriausiai tai yra labiausiai stebinanti mokslininkų padermė. Dar mokyklos laikais mane dažnai šokiruodavo lietuvių  kalbos mokytoja - pasisakymais ir požiūriu į daugumą dalykų (ypač į savo mokinius). Baigusi mokyklą nuoširdžiai tikėjausi, kad daugiau gyvenime man neteks su tais išprotėjusiais lietuvininkais susidurti, bet deja. Dažnai užkliūnu už jų internete (net ir čia jie sugeba knisti protą ir savo rankomis smaguti rašytojus, žurnalistus ar šiaip blogerius), o dabar teko susidurti ir universitete.

Aš suprantu, kad taisyklinga kalba skamba maloniau ir galbūt steriliau, pačios Konstitucijos I skirsnis 14 straipsnis mums sako, kad mūsų valstybinė kalba yra lietuvių kalba ir jokia kita.  Bet aš nesijaučiu blogesniu žmogumi ar žmogumi, pažeidžiančiu Konstituciją, jei vietoj nealkoholinis alus aš pasakau bealkoholinis alus. Man patinka tokie žodžiai (arba vertalai, kaip besispjaudydama pasakytų viena mano žinoma kalbininkė) kaip žostkai, točnai, naniet ir tt.

Taip pat nesuprantu to viso ažotažo dėl angliškų žodžių, įterpiamų į mūsų kasdieninę kalbą, tų vadinamųjų sliangų. Mes skaitome angliškai knygas, laikraščius, žurnalus, straipsnius internete, žiūrime filmus anglų kalba, klausomės angliškų dainų ir tai yra normalu, kad pradedame kopijuoti tai, ką dažnai girdime ir matome. Visais laikais jauni žmonės buvo linkę pagražinti savo kalbą, tam ji ir vadinama šnekamąja kalba ir reikia ją skirti nuo literatūrinės kalbos, kuri turi skambėti žiniasklaidoje ir oficialiose įstaigose. O kalbininkai kiša visiems į galvą (oi, kai galima kišti kažką į galvą.. ane?), kad tik literatūrinė ir daugiau jokia kita šnekėti šiukštu nevalia ir negražu.

Šneku ir šnekėsiu kaip noriu. Kaip ir visi kiti sveiki žmonės, kurie suvokia, kad ne kalbos puoselėjime patriotiškumas pasireiškia. RIP, kalbininkai, jūs oficialiai išėję iš mados.

Rodyk draugams

Apie Login2011

Manau daug kas iš jūsų girdėjote (ir daug kas apsilankėte) kovo 17 - 18 dienomis praūžusioje konferencijoje Vilniuje Login2011. Aš irgi ten buvau, pranešimų klausiau ir kavą už dyką gėriau. Kiekvienais metais vis norėdavau apsilankyti, bet atsirasdavo svarbesnių reikalų, ir štai pagaliau šiais metais prisiruošiau. Nežinau kaip pavykdavo praeitų metų konferencijos, todėl lyginti su šių metų kaip ir negaliu. Galiu tik papasakoti, kas man patiko, o kas ne.

Taigi man patiko:

- parinkta konferencijai vieta. Šiaip neįsivaizduoju, kaip tokio masto konferencijos galėtų vykti kur nors kitur, nei Vilniaus Litexpo parodų rūmuose. Čia yra daug erdvės, puikiai sutvarkytos salės įvairiems pranešimams, patogus parkingas ir dar kartą - labaaai daug vietos.

- buvo atsižvelgta į tai, kad kadangi tai konferencija apie internetinę virtuvę, jos naujovę ir aplamai gyvavimą, buvo apsirūpinta vietomis tiems, kurie be savo kompiuterių negali gyventi - patogūs pufikai, numesti prie elektros lizdų. Ant tų pufikų chebra pastoviai sedėjo ir niekam nemaišydami galėjo rašyti iš vietos savo blogus ar dar balažin ką daryti su savo kompiuteriais.

- visos konferencijos ir pranešimai vyko maždaug toje pačioje vietoje. Nereikėjo kursuoti kilometrus nuo vienos salės prie kitos. Visos buvo gražiai išdėstytos.

- Zebros daroma akcija atrakcija zebra3D. Nuspalvino dalyvių įamžinimą nuotraukose savaip - smagu buvo užsidėti 3D akinius ir nuėjus į antrą aukštą pamatyti antrą save nuotraukoje per visą sieną.

- Cofee_Inn savo dalinama kava ir twitter pranešimais pažadindavo rytais. Ir kava buvo skani ir labai vietoje :}

- smagu, kad Login organizatoriai pasirūpino savo dalyviais iš anksto, nereikėjo niekur nieko ieškoti, viskas buvo sudėta į Login2011 maišelius, kuriuose buvo galima rasti visko, pradėdant mineralinio vandens buteliuku ir baigiant rašikliais su Login atributika.

Kas man nepatiko:

- pranešimai buvo išdėstyti kvailai. Kartais pasitaikydavo, kad vienu metu visose trijose salėse vyko visi įdomūs pranešimai, o po to kitą valandą asmeniškai man (kiek mačiau šiaip slankiojančių be darbo, tai susidarė įspūdis, kad ne tik man) nei vieno įdomaus. Tada gaudavosi riebus valandos tarpas, kuris šiaip neprailgdavo, nes turėjau puikią kompaniją, bet jei būčiau atėjusi viena, būtų tekę panuobodžiauti.

- organizatoriai pasirūpino tik konferencijų programa, bet visai pamiršo paminėti ir kur nors užrašyti tokius dalykus, kaip pavyzdžiui kur dalyviai galėtų per pietų pertraukas pavalgyti. Arba mes buvome žiopli arba žabali, bet valgyklą radome tik antrai dienai įpusėjus ir tai netyčia. Aišku po to pamatėme, kad prie jos durų buvo ženklas “kavinė”, bet pro jį buvome praėję šimtus kartų ir pastebėjome tik tada..

-salių padalinimas. Omnitel salėje, kuri buvo pagrindinė ir didžiausia, vyko tik tam tikros rūšies pranešimai (garsūs dėdės pranešėjai), nors ne visi jie buvo įdomūs ir pritraukdavo daug klausytojų, o pavyzdžiui mažesnėse salėse, kur šnekėdavo ne tokie garsūs pranešėjai, bet žymiai įdomiau, susiburdavo krūvos žmonių ir prie durų susidarydavo eilės ir niekas netilpdavo.

Man asmeniškai patiko tik keli pranešimai. Aralo Balkano pasakojimas (kitaip ir nepavadinsi) su trenksmu pradėjo pirmąją renginio dieną. Visi atkuto ir sujudo jo dėka. Deja neilgam. Po to sekė įdomus Peter Sunde pranešimas (šiaip nebūtų toks įdomus, jei ne pranešėjo asmuo, tiesa?) ir pirmojoje dienoje kaip ir viskas. Stengėmės nueiti į visus, kiek įmanoma, kad nesusidarytų tarpų, bet tai buvo įmanoma padaryti tik pirmąją dieną.

Antroji diena nuvylė. Buvau tik keliuose pranešimuose pilnai nuo pradžios ligi galo, jų buvo du tiesą pasakius - Marco Sands pasakojimas apie muziejus ir jų internetines pastangas pritraukti kuo daugiau lankytojų ir Vee bei Mamanios improvizuotas šou apie Mashup’us, kuris tikrai atpalaidavo ir jų besiklausantys šokinėjo ant kėdės tikrąja to žodžio prasme. Visą dieną praleidome  šnekučiuodamiesi ir  vaikštinėdami po konferencją, trumpam užsukdami į vieną kitą salę, bet ilgai neužsibūdavome - neužkabino niekas paprasčiausiai.

Šiaip tikrai nesigailiu, kad pasiįvairinau dienotvarkę per tas dvi dienas, išbraukusi beveik viską, kas joje yra kas dieną ir leidau sau dvi dienas pilnai atsipalaiduoti. Kad ir kas buvo blogai, buvo ir dalykų padarytų gerai, todėl su malonumu lauksiu kitų Login metų!

p.s. Čia tik pastebėjimai, kurie išliko galvoje po kelių dienų. Viską, ką jaučiau, užuodžiau ir galvojau gyvai galima buvo perskaityti mano twitter. Kaip ir daugelio kitų dalyvių :}

Rodyk draugams

Apie žurnalus, arba atsikratau dar vieno įpročio

Turiu labai šlykštų įprotį pirkti visokius šūdžurnaliūkščius, kurie nėra skaitomi, o tiesiog perverčiami. Kiekvieną savaitę (šūdžurnaliūkščiai dažniausiai išeina kartą per savaitę) pati nė nepastebiu, kaip parduotuvėje pasuku į spaudos skyrių ir pagriebus kokį parsinešu namo. Kaip pavyzdį galima būtų įvardinti tokius žurnalus (oi, šūdžurnaliūkščius) kaip “Gala” ar “Žmonės”.

Dažniausiai tokie leidiniai oficialiai save vadina “žurnalais apie žmones” arba “didžiausio tiražo savaitraštiniais žurnalais apie žmones Lietuvoje”, o viršelyje puikuojasi kokia nors save gražia laikanti lietuviška (arba nelabai) mergaitė. Turinys irgi iš esmės vienodas - krūvos nuotraukų, dar daugiau krūvų reklamų ir labai mažai teksto. Sėdžiu ant sofutės ir šalia ant stalo guli keletą tokių egzempliorių - kam aš juos perku? Kodėl jie aplamai yra taip masiškai perkami žmonių, nors ir laikomi visišku niekalu?

Pirmas šovęs atsakymas - nes visiems įdomu, kaip gyvena kiti. Vieni, pageidautina, kad būtų turtingi ir gražūs, pasakoja, koks jų gyvenimas yra nuostabus, o kiti, kuriems pasisekė žymiai mažiau, tuos paistalus skaito ir dar labiau savęs gailisi. Arba kad ir paprasčiausio smalsumo vedami - juk visai įdomu žinoti, su kuo miega Švedijos princesė, tiesa? Ir šluoja žmonės juos iš lentynų ne pastebėdami, kad su kievienu mėnesiu ir taip vargano teksto juose vis mažėja, o kainos vis didėja.

Aš asmeniškai užsikabliavau ant jų darbe. Lyg ir savotišku (ir labaaai blogu) ritualu tapo geriant kavą pertraukėlės metu perversti kokį tokį. Bet kai pradėjau pastebėti, kad šiukšledėžėje jų pas mane kas dieną atsiranda daugiau, nei pačių šiukšlių, nusprendžiau susiimti. Taigi nuo šiandien viešai visiems pažadu, kad į savo hate listą įtraukiu ir visokius savaitraštinukus, o vietoj jų pradėsiu skaityti laikraščius ! :}

Rodyk draugams

Apie baltarusus

Skaitydama satyrą naujajame IQ numeryje, užkliuvau už keleto sakinių apie baltarusus:

Gyvena jie toje savo katastrofoje ir per daug nesiskundžia. Priprato. Pasakas seka - ir maži, ir seni, ir opozicionieriai, ir pats pačiausias ūsuotas šaunuolis - tas tai nepralenkiamas - gali pasekti tokių basnių apie pieno upes ir nerūdijančius traktorius, kad kokiam mūsų tapšniui tektų slėptis po pernykščiais lapais.

Aišku galima prisikabinti prie rašymo stiliaus (vietomis jaučiasi, kad ironija ir visas mandrumas taip išspausti patys iš savęs, kad net varva), bet tai juk satyra, tegu. Pats straipsnis iš esmės ne apie mūsų kaimynus gudus (arba belarusus, kaip jie ironiškai vadinami), bet va taip vaizdžiai paminimi ir jie.

Perskaičiau ir pagalvojau - taigi rimtai. Jau ilgokai dirbu pardavimo srityje ir teko ne kartą ir ne du pabendrauti su baltarusais (man juos įvardinti taip labiau patinka). Ar tai prekę pasiūlant, ar Tax Free pildant. Ir nė karto negirdėjau juos besiskundžiant. Dažnai pamini, kaip žmonėms sunku gyventi, kaip Minkse siaučia manjakai ir prievartaujamos mergaitės klubuose, kaip reikia pastoviai važinėti į kaimynines šalis pirkti drabužių, batų ir žaislų vaikams, nes pas juos siaubingai viskas brangu ir nekokybiška, bet visą tai kalbėdami jie pastoviai šypsosi. Lyg nenorėtų, kad besiklausantis pašalietis pagalvotų, kad jiems blogai.

Žinot, kolega, blogai pas mus, liaudis dantis nuo grindų rankioja, bet mylim mes savo šalį, mylim. Ir prezidentą mylim!

Kas dėl prezidento - prieš kelias denas paklausiau vienos gudietės, kokia dabar vidinė atmosfera šalyje, kaip žmonės jaučiasi po rinkimų. Šiaip tik, tarp kitko. Numykė kažką atsakančiai, nusišypsojo ir pakeitė temą. O aš tik norėjau parodyti beveik nuoširdžią kaimynišką užuojautą :}

Nežinau, kaip visą tai įvardinti. Patriotizmas? O gal greičiau idiotizmas? Mūsiškiai verkia ir bėga, verkia ir bėga. O šitie nevykę kaimynai verkia ir sėdi, verkia ir sėdi. Arba kartą per metus (taupo visą laiką tikriausiai) išsiruošia į kelionę šturmuoti baltiškų prekybos centrų. Na, tegu, mums nuo to tik geriau, kai pagalvoji.

Rodyk draugams

Parodykim, ką turim

Prieš kelias dienas bevartydama savo reader’į užkliuvau už šio įrašo. Kadangi aš pati esu labai smalsi ir mano manymu tai yra super idėja, nusprendžiau, kad galima būtų pravesti kažką tokio panašaus ir čia, blogerių erdvėje.

Visiems, kas tingi spausti ant to mažyčio paryškinto žodelio, galiu paaiškinti, apie ką aš kalbu. Tiesiog jūs paimat savo tašę/kuprinę/rankinę ir išvertę jos turinį ant grindų/lovos/stalo nufotografuojat ir parodot visiems mums, ką kartu su savimi nešiojatės kas dieną. Šitas dalykas yra labai plačiai paplitęs visame pasaulyje, todėl tai tikrai nėra kažkokia naujiena. O aš šia akcija noriu tai atgaivinti ir Lietuvoje (kad ir kokiu mažu mastu tai gausis).

Taigi, skelbiu naują blogerių akciją Every Day Carry!

Kad būtų paprasčiau susirasti vieni kitus, palikit komentarą į savo blogo įrašą tame bloge, kuriame šį dalyką pamatysite.

Mano Every Day Carry

Mano Every Day Carry

Rodyk draugams

Putino nuodėmės(?)

Nesenai “Esquire” žurnalas vyrams (bet jis patinka ir moterims) parašė straipsnį apie įvairias Putino nuodėmes. Mūsų mielasis 15min.lt nusprendė, kad čia gera idėja jiems užkišti savo eterį ir tą straipsnį nukopipeistino. Gavosi eilinis niekalas, bet ne tas mane papiktino.

Aš nežinau, arba “Esquire” yra per daug taktiški ir jiems nesinorėjo daryti ažotažo, arba kvaili, arba naivūs, arba ir tokie ir tokie. Tos išvardintos vadinamos nuodėmės skamba tikrai juokingai. Kad ir pavyzdžiui (pasinaudojant mūsų minutėmis) įvairūs eismo taisyklių pažeidimai, paskraidymai su sraigtasparniu ne laiku ir ne vietoje, lankymaisi erotiniuose šou (vargšė Liudmiločka, tikriausiai jai tas nepatiko) ir taip toliau. Stipriausiai nuskambėjęs nusikaltimas buvo tikriausiai berniuko prabloškimas automobiliu (ir tai įtartinai netikroviškas).

Dėmesio klausimas: ar administraciniai pažeidimai yra svarbesni nei politiniai nusikaltimai (ar net baudžiamieji?). Ar nusikaltimų rūšis yra iš viso nesvarbi, jei esi Putinas?

O gal “Esquire” nusprendė, kad per Putino prezidentavimo metus paslaptingomis aplinkybėmis dingę ar tiesiog plačiai visuomenei matant vidury dienos nužudyti žurnalistai (tie žurnalistai, kurie piktai atsiliepdavo apie Putiną ir jo žygius) yra ne nusikaltimas? Arba valymas ne tik žurnalistų, bet ir šiaip nepageidaujamų personų, pavyzdžiui visiems gerai žinomas ir jau rusų tautos didvyriu spėjęs tapti Michajilas Chodorkovskis, kurį vargšelį Putinas įkišo ilgam į kalėjimą už nieką (ak taip, pavogtą naftą (taip ir įsivaizduoju, kaip tas gražus vyrukas su akinukais iš kokios kolonkės vidury nakties patyliukaispaslapčia naftą pumpuoja)) ir to net neneigia. Aišku dabar galima prikibti, kad straipsnyje buvo rašoma apie konkrečius nusikaltimus, kurie yra asmeniškai pripaišyti ir neginčijami, bet juk žymiai įdomiau būtų pašnekėti apie tuos, kurie irgi ne paslaptis, tik niekas niekur jų neužfiksavo, tiesa? Taip pat būtų visai smagu, jeigu būtų koks nors įstatymas, draudžiantis leisti kvailus įstatymus (čia temai apie tai, kaip Putinas nusprendė, kad bausti jo šiukštu negalima ir išleido įstatymą, teisiškai tai reglamentuojantį), bet deja tada liktume visai be įstatymų.

Taip, aš tikrai nesu pati didžiausia Rusijos politikos mylėtoja ir tikrai nesuprantu to dvigalvio slibino fenomeno. Bet jis kažkaip laikosi ir laikykis tol, kol nebus iš pagrindų pakeista visos šalies valdymo forma (o to tikrai nebus).

Belieka tik pasimelsti už vargšelius žurnalistus, tai juk pati pavojingiausia profesija Rusijoje…

Rodyk draugams

Apie neteisybę

Prieš keletą dienų pakliuvau į ganėtinai nemalonią situaciją universitete.

Situacija tokia:

Vieno dalyko viena dėstytoja nenorėjo prileisti (ir neprileido) manęs prie egzamino vien dėl to, kad aš jai nepatikau. Tiesiog sena močiutė (kuriai, beje, labai senai laikas į pensiją, bet tas niekam nerūpi) nusprendė, kad bendrauti ji su manimi nenori, kad aš dėl kažkokių, tik jai žinomų, priežasčių esu blogas žmogus ir nesu verta jos dėmesio. Buvau ignoruojama nuo pat pirmos paskaitos ir visą pusmetį, bet per daug neėmiau to į galvą (senas žmogus juk, kam nervinti), kol galiausiai manęs neištiko šita neteisybė. Priedo dar buvau iškeikta.

Pasekmės - iš dangaus ant galvos nukritusi skola ir kelioms akimirkoms pakrikę mano nervai.

Šokui praėjus nusprendžiau pasidomėti, ką man daryti toliau. Žinau, kad galima kreiptis ten ir šen, pateikti įvairius skundus, prašymus ir apeliacijas, bet man tiesiog pasidarė įdomu - ar tokie panašūs dalykai yra reglamentuoti universiteto studijų tvarkoje? Visgi ne. Daug kalbama apie nuobodžią kasdienybę ir dar nuobodesnį nūdieninį administracinį gyvenimą, bet daugiau nieko.  Užtat aptikau labai įdomių dalykėlių universiteto etikos kodekse. Mano situacija atskleidžia visą puokštę nekorektiškų dėstytojos pažeidimų:

4. Dėstytojas ir darbuotojas, pripažindamas Etikos kodekso nuostatas ir pripažindami svarbiausias vertybes – kolegiškumą, saviraišką, profesinę kompetenciją, pagarbą kitokiai nuomonei, įsipareigoja:

4.3. visada veikti protingai ir teisingai, nepiktnaudžiauti jam suteiktomis galiomis;

4.4. būti nešališkas ir neturėti asmeninio išankstinio nusistatymo priimdamas sprendimą;

4.10. elgtis sąžiningai administravimo, studijų ir mokslo veikloje;

4.13. elgtis nepriekaištingai, būti mandagus, malonus, paslaugus ir tvarkingas;

4.15. būti tolerantiškas nuomonėms ir įsitikinimas, pagarbiai elgtis su Universiteto bendruomenės nariais, studijuojančiaisiais ir kitais asmenimis;

6. Universiteto bendruomenės narys, bendraudamas su studijuojančiaisiais, įsipareigoja:

6.1. nediskriminuoti Studijuojančiųjų kalba, veiksmais ir akademiniu vertinimu dėl amžiaus, lyties ir lytinės orientacijos, negalios, išvaizdos, rasės ir etninės priklausomybės, religijos ir įsitikinimų;

6.2. nediskriminuoti Studijuojančiųjų dėl dalyvavimo politinėje, visuomeninėje, kultūrinėje ir sporto veikloje;

6.3. viešai nereikšti savo simpatijų ir antipatijų studijuojantiesiems, vienodai gerbti visus studijuojančiuosius, piktavališkai nesišaipyti iš studijuojančiųjų žodžiu arba raštu išreikštų minčių;

6.4. sąžiningai vertinti studijuojančiuosius pagal jų žinias;

Bet kaip spręsti tiksliai problemas, kodekse nereglamentuota.

Turėtų būti uždrausta laikyti dėstytojus savo darbo vietose prasidėjus jų pensijiniam amžiui, nes ne paslaptis, kad kai kurie iš jų su amžiumi tiesiog išprotėja, o kentėti ir spręsti susidariusias dėl tokių dėstytojų problemas tenka patiems studentams. Deja patys universitetai nelabai nori gilintis į konfliktiškas situacijas.

Rodyk draugams

Apie pamiršimus

Aš visada pamirštu viską, kas yra svarbu. Tai lyg kokia įkyri liga, kurios niekaip neišeina atsikratyti (prilyginčiau gripui - kad ir kiek kovotum, nugalėjus vis tiek jautiesi kažkaip suknistai).  Pavyzdžiui vakar pamiršau, kad turiu konsultaciją universitete, bet prisiminiau, kad manęs laukia kava kitam miesto gale (čia irgi svarbus dalykas visgi, ne?). Niekaip negaliu įsiminti PIN kodų, telefono numerių (su skaičiais man aplamai nesiseka), draugų gimtadienių. Tada tenka galvoti kvailus pasiaiškinimus arba raudonuojant sveikinti vėliau su žodžiais “Nemanyk, kad pamiršau, tiesiog buvau labai užsiemusi..”. Taip pat jau esu pripratusi dažnai vėluoti į darbą, nes pastoviai pamirštu kada man laikas pasirodyti. Esu prakeikta ir ant durų rakinimo (niekada neprisiminsiu, pasukau raktą spynoje ar ne).

Užtat visada įsiminsiu kaip buvo apsirengusi mergina, sėdėjusi šalia manęs autobuse. Kur mačiau vienokį ar kitokį dalyką, kaip jis tiksliai atrodė ir kiek kainavo. Atsimenu visas batų ir drabužių parduotuvių pavadinimus ir nemirksėdama galėčiau išvardinti koks jų interjeras ir kur guli vienokia ar kitokia prekė. Ir dar daug krūvų visokių nereikšmių, kurios susiguli ir nepasimeta galvoje niekada.

Ir dabar pagalvojau - kaip būtų gerai, jeigu mes gebėtume užprogramuoti tam tikrus dalykus, kad jie užsimirštų akimirksniu ir negalėtų kamuoti. Aš su mielu noru norėčiau nebegalvoti apie jokias krizes, brangius šildymus, kylančias kainas, susiraukusius žmones autobusuose, nelemtą politiką ir atomines bombas. Pasilikčiau galvoje tik tą, kas tikrai gražu, pavyzdžiui kad ir tą manęs laukiančią kavą kitame miesto gale.

Šiuo tokiu praktiškai naujametiniu įrašu (pirmas šiais metais, dar galima kalbėti apie palinkėjimus) ir norėčiau visiems (ir sau tuo pačiu) palinkėti, kad išmoktume pamiršti viską, kas yra nemalonu. Gal taip ir atrasime būdą paversti naujus išaušusius metus pirmais gerais išaušusiais metais.

Rodyk draugams

Tautą per komentarus dienraščiuose pažinsi

Kaip ir kiekvienas iš mūsų (manau) aš skaitau lietuviškus tinklaraščius ir internetinius laikraščius dėl paprasčiausio elementaraus dalyko  - kad sužinoti savos valstybės ir pasaulio naujienas. Bet kažkada padariau klaidą ir permetusi kažkokį straipsnį, paspaudžiau nuorodą į komentarus ir.. pasibaisėjau. Galima pagalvoti, kad tuos komentarus rašo penkiamečiai, o ne suaugę žmonės (darau prielaidą, kad jie suaugę, nes penkiamečiai turi įdomesnių reikalų nei internetinių laikraščių skaitymas). Ir tikrai ne dėl to, kad iš pirmo žvilgsnio norisi pasakyti, kad tie komentarai pirmiausiai parašomi, o tik po to straipsnis perskaitomas (ar ne perskaitomas, kaip ir jokio skirtumo tuomet nebelieka), ar dėl to, kad prirašoma su krūvom gramatinių klaidų, ne. Man tiesiog atrodo, kad paprasčiausiai žmonės absoliučiai nebesigaudo niekur, apart savo kišenės, liaudį apėmė masinis idiotizmo sindromas (patys tokį ir išrado).

Štai keli šios dienos mano atrasti perliukai (patikėkit, ilgai ir giliai žvejoti neteko).

Iš dienraščio 15min.lt:

Straipsnis apie emigraciją.

lietuva ira blogai ji nesirupina zmoniu likimais.todel reik begti is lt.nes pati ji privercia mus ,bloga valstybe lt zmones nieko nelaukit nes bus da zbolgiau toj Cenzūra lietuvoj vaziuokit i usieni ten nors ir krize bet pragivent gali ,o lietuvoj Cenzūra net nepragiveni net ant maisto truksta ziauru bekit visi is lietuvos kuo greiciau .

Belieka pasidžiaugti, kad Dievo kol kas dar niekas nekaltina dėl “blogų žmonių likimų”.

Straipsnis apie Naujuosius metus ir būsimas blogas oro sąlygas.

Kodėl kyla kuro kainos? O kodėl pardavėjams kainą mažinti, jei vistiek nuperkam tiek pat ir už didesnę? Siūlau visiems jei tik turit galimybę ieškoti “savų” tiekėjų (manau suprantat apie ką aš) ir nesipilti absoliučiai JOKIOJE legalioje degalinėje tol, kol kaina nenukris bent 40ct nuo betkurios kuro rūšies litro. MES PATYS ĮTAKOJAM KAINĄ, todėl raginu visus prisidėti prie akcijos, nes panašu, kad su dabartinėmis tendencijomis greitai dažnam iš mūsų transportas taps prabanga, o tiems kam ji - pragyvenimo šaltinis - bankrotu.

Čia iš serijos “man nesvarbu apie ką straipsnis, aš skaityti nemoku, tik rašyti, todėl rašau tai, kas man patinka”.

Straipsnis apie Chodorkovskio bylą.

Kam stiprybes bandot linketi? Cirkas jei uz tokias miliardines vagystes 7 metus sedet tektu, cia tik vagyste irodyt gavosi o kad ju Jukos koki “cirka” 9X metais dare, su zmonem ir t.t., bande kremli paimt, o tada pasijoktumet, tai uz tai aplamai pakart reiketu! Jei tik is TV3 savo nuomone formuojat tai uzjauciu! USA jusu megstamoj uz tai ka net teko irodyt iki gyvos galvos sedetu jie, o cia tik 14 metu bendroj sumoj! O Abramoviciu tikrai ne durnas, nesokineja, moka ir tyli! Nebaigsiu tai sakyt, bet jus tikrai prazusyt su savo rusofobija, tai jokingai atrodot is sono, nevikeliai!

Taip jiems ir reikia buržujams svolačams.

taip ir reikia, is kur tas zmogelis jukos organizavo, reikia arba buti valdzioje arba mafijozu, kaip kitaip prieiti prie tokiu naftos kiekiu, dar mazai dave, o pas mus sako kontrabanda, jei kelis kanistrus baltarusisko dizelio sukombinuoji, ten bicelis vare nebe kanistrais, tokie pavagia ir nori buti ponais, o vargsai neturi ko valgyti, nes tokie Cenzūra viska susigriebia

O vargšai tupi prie savo televizorių ant kelių pražiotomis burnomis ir laukia, kol jiems kas nors ką nors į jas įdės.

dar mazai gavo amerikoj koki simta metu ysudytu patys gaidziai amerikosai sake kad teismas teisingas atskleide wikileaks tik viesai rekauja kad susidorojo putinas maladiec tas putinas uz savo salies gerove kovoja o ne uz tokius oligarchus kur zmones isnaudoja

manau kad tai mirties nuosprendis ir manau kad Chodarkovskis dabar tikrai galės iš Rusijos prisiteisti milijardus už žmogaus teisių pažeidimą

Straipsnis apie Rokiškyje įvykusią nelaimę.

..VIETINIAI NESNAUSKIT , DIEVAS PASIUNTE JUMS KALEDINE DOVANA, IMKIT KANISTRAS,BACKAS IR PIRMYN I TALAKA. KAI AUDRA ISVARTE MEDZIUS VALDZIA LEIDO ISVARTAS ISSIPJAUTI UZ DYKA, TAI CIA IRGI TURI LEISTI. O KALTU AISKU NEBUS , VISKAS IS VALSTYBES KISENES BUS PADENGTA.

Straipsnis apie teismus.

Kodel nepaklause sio pono kaip gaunasi kad skirtingos instancijos teismai skirtingus spranedimus vienus kitiems prieštaraujančius priiminėja, juk BK ar konstitucija kas metu nekaitaliojame, kodel leidžiama vilkinti bylas metu metus, ar ne tam kad pasakytum kad turiu 100 bylu bet pamirsti pamineti jog visas 100 nagrineju jau 5 metai? Tad zmones pagrystai gali jumis baisetis, dar ir tudel kad zudikai ar narkotiku prekeiviai paleidziami i laisve, kai tuo tarpu apsivogus mociute ikisama uz grotu ir tai ne gandai bet kas diena pateikiama informacija spaudoje… tad jei ir butu linco teismai tai pirma kabotu teisejai, bet ar del to galima teigti kad sugriutu visa valstybe, argi teisejai prarade visuomines pasitikejima yra laikomi valstybe?

reikia mirties bausmes ir prisiekusiuju teismo nes kitaip nera jokio teisingumo ir nebus

Ir taip aš daugiau nebeištvėriau.Komentarai nustelbia netgi kai kurių straipsnių idiotiškumą. Čia paskaičius kyla klausimas:

Mielieji, jūs ką kas dieną rūkot?

Štai tau ir Lietuva su savo “stipriai išvystyta ugdymo ir švietimo programa”.

Mano pasiūlymai :

1. Neskaitykit komentarų.

2. Nebeskaitykit lietuviškų dienraščių, tai labai blogas įprotis.

3. Neskaitykit komentarų.

4. Neskaitykit komentarų, o vietoj jų geriau paskaitykit kokią knygą. Ir tik tada komentuokit.

Rodyk draugams

Naujesnis puslapis »