BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Už ką aš nekenčiu kalbininkų

Aš negaliu pakęsti kalbininkų ir šiaip įvairių filologų, save tokiais laikančių. Tikriausiai tai yra labiausiai stebinanti mokslininkų padermė. Dar mokyklos laikais mane dažnai šokiruodavo lietuvių  kalbos mokytoja - pasisakymais ir požiūriu į daugumą dalykų (ypač į savo mokinius). Baigusi mokyklą nuoširdžiai tikėjausi, kad daugiau gyvenime man neteks su tais išprotėjusiais lietuvininkais susidurti, bet deja. Dažnai užkliūnu už jų internete (net ir čia jie sugeba knisti protą ir savo rankomis smaguti rašytojus, žurnalistus ar šiaip blogerius), o dabar teko susidurti ir universitete.

Aš suprantu, kad taisyklinga kalba skamba maloniau ir galbūt steriliau, pačios Konstitucijos I skirsnis 14 straipsnis mums sako, kad mūsų valstybinė kalba yra lietuvių kalba ir jokia kita.  Bet aš nesijaučiu blogesniu žmogumi ar žmogumi, pažeidžiančiu Konstituciją, jei vietoj nealkoholinis alus aš pasakau bealkoholinis alus. Man patinka tokie žodžiai (arba vertalai, kaip besispjaudydama pasakytų viena mano žinoma kalbininkė) kaip žostkai, točnai, naniet ir tt.

Taip pat nesuprantu to viso ažotažo dėl angliškų žodžių, įterpiamų į mūsų kasdieninę kalbą, tų vadinamųjų sliangų. Mes skaitome angliškai knygas, laikraščius, žurnalus, straipsnius internete, žiūrime filmus anglų kalba, klausomės angliškų dainų ir tai yra normalu, kad pradedame kopijuoti tai, ką dažnai girdime ir matome. Visais laikais jauni žmonės buvo linkę pagražinti savo kalbą, tam ji ir vadinama šnekamąja kalba ir reikia ją skirti nuo literatūrinės kalbos, kuri turi skambėti žiniasklaidoje ir oficialiose įstaigose. O kalbininkai kiša visiems į galvą (oi, kai galima kišti kažką į galvą.. ane?), kad tik literatūrinė ir daugiau jokia kita šnekėti šiukštu nevalia ir negražu.

Šneku ir šnekėsiu kaip noriu. Kaip ir visi kiti sveiki žmonės, kurie suvokia, kad ne kalbos puoselėjime patriotiškumas pasireiškia. RIP, kalbininkai, jūs oficialiai išėję iš mados.

Patiko (2)

Rodyk draugams

komentarai (6) to “Už ką aš nekenčiu kalbininkų”

  1.   Karolis
    Kovas 24th, 2011 | 15:08

    Reikia sakyti ATA, o ne RIP…

    [WORDPRESS HASHCASH] The poster sent us ‘0 which is not a hashcash value.

  2.   garbanota
    Kovas 24th, 2011 | 15:25

    Tu gal irgi kalbininku būsi? :}

  3.   Karolis
    Kovas 24th, 2011 | 16:02

    Mano lietuvių kalbos mokytoja labai gerai sakydavo visad – „kalbėkit kaip norit, svarbu rašykit taisyklingai“. Pati irgi mėgdavo paprikolint su kokiu ’sorry’.

  4. Birželis 15th, 2013 | 16:25

    Taigi, predėkime nuo stovėsenos – tai yra jūsų kūno kalbos pamatai, kuriuos savyje pirmiausia turite stvarkyti, kad sekantys žingniai būtų sėkmingi. Nors ir nelengva tai aprašyti, o kurkas lengviau parodyti, tačiau šiame straipsnyje esantis paveikslėlis manau padės geriau įsivaizduoti apie ką aš kalbu – tai geros stovėsenos pavyzdys.

  5. Rugpjūtis 17th, 2013 | 16:31

    Kaip apie jas sužinau? NA daugiausiai turbūt vis dėlto sužinau iš interneto. Nelabai daug žiūriu televizijos, nes kol kas gyvenu studentiškai, o, kaip žinome, studentai televizijos žiūrėti nelabai mėgsta ir nelabai ketina. Tačiau, kaip ten bebūtų, aš tikrai į nuošalę nesitraukiu, ir jeigu namuose televizorių turėčiau, tikriausiai ir tos mokslo naujienos per žydrąjį ekraną mane pasiektų. Dabar kol kas galiu pasakyti, kad apie jas dažniausiai skaitau internete.

  6. Lapkritis 28th, 2013 | 19:27

    Šiaip jau sena kaip pasaulis (e/i)migracijos tema tapo viena iš šiuolaikinės globalios visuomenės socialinio gyvenimo magistralių su daugiakrypčiu judėjimu. Dar visai neseniai, kai Lietuva atgavo nepriklausomybę, pirmiausia buvo kalbama apie XX a. emigrantų grįžimą ar įsitraukimą į šalies gyvenimą. Vakariečių užuominos, kad netrukus ir mes patys neišvengiamai susidursime su naujais šio reiškinio pavidalais, tai tik laiko klausimas, atrodė nepagrįsti gąsdinimai, ar bent jau tolima, todėl nepavojinga, perspektyva. Homogeniškai (jei ne klaustrofobiškai), gintis įpratusiai Lietuvai pirmiausia kėlė nerimą imigrantai, pabėgėliai iš skurdžių ar diktatoriškų kraštų. Bet procesas „netikėtai” pasisuko priešinga krytimi - masės ėmė ir išvažiavo. Keliomis bangomis. Naujausia, niekaip neslūgstanti, kilo maždaug prieš trejus metus. Šiandien viešojoje erdvėje jau sklando futuristinės prognozės, kad pigią darbo jėgą teks importuoti iš tolimų ir artimesnių Rytų, nes savos greitai pritrūks. Kita vertus, neseniai LTV studijoje greta Lietuvos bočių sėdėjo ir diskutavo lietuviškai su akcentu ir be jo kalbantys išsilavinę kitašaliai ir savi reemigrantai (bravo vedėjai Editai Mildažytei už laidos „Europos vidury” dalyvių parinkimą).

Rašyk komentarą